Mintys apie iaido (II)

   Paskelbė:

Samurajus privalėjo būti pasirengęs bet kurią akimirką atremti galimą ataką, nekalbant jau apie absoliutų susikaupimą kovos metu. Visa tai ir veda prie Zanshin, buvimo ir pasirengimo čia ir dabar. Kilus grėsmei privalėjai reaguoti akimirksniu, nedėvint jokių šarvų ar apsaugų, net ir menkiausio momento praradimas turėjo rimtas pasekmes. Ne vienas esame girdėję apie tobulos formos Japoniško plieno – Katana ypatingą aštrumą, todėl galim lengvai įsivaizduoti kirčio pasekmes… kardas, kuris perrėžia šilką vos prilietus…meistro rankose gali atimti gyvybę akimirksniu,  aukai net nesupratus kas įvyko.
Būtent tokio lygio meistriškumo siekė EDO laikotarpio Samurajus. Priklausydamas vienam klanui, karys siekė tapti ir to klano arba prefektūros IAIDO mokyklos mokiniu. Ar jis bus priimtas ar ne lėmė giminystė, priklausymas tai pačiai prefektūrai, bei žinoma – rekomendacijos. Kiekviena mokykla turėjo savo specifinį požiūrį į kovą su Katana bei jos detales, tai lėmė ir atskirų mokyklų individualią techniką. Vyravo skirtingos kardo ištraukimo, kirčio, kraujo nukrėtimo, kardo įdėjimo į dėklą technikos, jau neminint kūno padėties. Todėl skirtingos mokyklos siekė pranašumo tobulindamos šias technikas treniruočių metu bei darydamos išvadas po vienos ar kitos kovos. Pabandykim įsivaizduoti kokia kaina turėjo šios išvados – kiek nupjautų galūnių, sužalotų kūnų,  pagaliau gyvybių…. Daug lėmė ir individualios kario savybės, būtent todėl buvo ypatingai sunku patekti į žymesnes mokyklas ir dar sunkiau tapti garsesnio kovotojo mokiniu. Kuris iš mūsų stotų į realią kovą su japonišku plienu rankose, nešliejęs prieš tai marių prakaito tobulindamas techniką ir besistengdamas numatyti įvairiausias kovines situacijas?
Taip ir tų laikų kovotojas siekė meistriškumo, praktikuodamas atskiras kovines situacijas. Šios kovinės situacijos su įsivaizduojamu priešininku kiekvienoje IAIDO mokykloje buvo užkoduotos, vadinamosiose KATA formose. Užkoduotos, tinkantis čia žodis, nes KATA atliekant meistrui viskas atrodo paprasta ir aišku, tačiau pačiam pakaroti be pašalinės pagalbos nepavyks nors ir kiek įdėmiai bežiūrėtum. Juolab, kad ir jų pavadinimai nusižiūrėjus kur nors rankraštį nesakė absoliučiai nieko, pvz. „šoninis debesis“, „plaukiantis debesis“ ar „tigro pirmas žingsnis“… Taipogi reikia pridurti, kad egzistavo ne tik gynybinės, bet ir puolamosios KATA formos, tačiau jų mokytis galėjo netgi ne visi tos pačios mokyklos nariai.
Rytinė iaido praktika teisingai nuteikė visai dienai. Antradienį Robertas dėstys mintis toliau.

Be Sociable, Share!