Fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena

   Paskelbė:

Fizinis aktyvumas – būtinas sveikos gyvensenos veiksnys. Pakartosime gerai žinomą Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teiginį, kad medicininės priemonės sveikatą ir gyvenimo trukmę sąlygoja tik apie 10 proc., aplinkos ir darbo sąlygos – apie 20 proc., paveldimumo faktoriai – apie 20 proc., o likusius 50 proc. lemia gyvenimo būdas.
Visus žmogaus sveikatą lemiančius veiksnius galima skirstyti į tris kategorijas:
1. Žmogaus nekontroliuojami veiksniai, nepriklausantys nuo jo norų ir pastangų (lytis, paveldimumas, konstitucijos tipas, amžius);
2. Iš dalies kontroliuojami veiksniai, kuriuos žmogus savo gyvensena, elgesiu, įvairiomis priemonėmis gali (ir bando) koreguoti – fizinė ir socialinė aplinka, darbo ir poilsio režimas, psichologinė aplinka šeimoje ir mokykloje, jaunimo tarpusavio santykiai. Šiai grupei taip pat priklauso kai kurios lėtinės neinfekcinės ir psichosomatinės ligos, kurias tinkama mityba, fiziniu krūviu, grūdinimusi, psichofizine treniruote, kryptingu, ilgalaikiu medikamentiniu ir nemedikamentiniu gydymu galima koreguoti ir neleisti joms progresuoti;
3. Visiškai žmogaus kontroliuojami veiksniai, tiesiogiai priklausantys nuo jo elgsenos ir
gyvensenos.
Esminiai sveikos gyvensenos veiksniai yra šie:
 – racionali mityba,
 – fizinis aktyvumas (FA),
 – žalingų įpročių nebuvimas,
 – grūdinimasis,
 – racionali darbo ir poilsio kaita,
 – asmens higiena ir kūno priežiūra,
 – psichoemocinis stabilumas,
 – saugios ir sveikos aplinkos kūrimas ir kt.
Sveikatos ugdymo modelis pagal Hagard (1994), schema paimta iš knygos „Mokymas sveikai
gyventi: teoriniai ir praktiniai aspektai“ (Gudžinskienė, 2007).
Sveikos gyvensenos judėjimas Lietuvoje turi senas ir geras, tačiau gerokai primirštas tradicijas. Jau XX a. pradžioje ir tarpukario Lietuvoje Vydūnas (Vilhelmas Storosta), Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina, Karolis Dineika savo filosofinių sistemų pagrindu suformulavo sveiko, darnaus žmogaus sampratą.
Taigi, galimos trys skirtingos individualios elgsenos kategorijos: sveikatą stiprinanti
elgsena, sveikatą palaikanti elgsena ir sveikatą žalojanti arba rizikinga elgsena.
– sveikatą stiprinanti elgsena yra tokia, kai asmuo, nepriklausomai nuo jo sveikatos būklės, sąmoningai elgiasi taip, kad sveikata stiprėtų arba bent išliktų esamame sveikatos lygyje. Tai yra visų sveikos gyvensenos veiksnių konkretus įgyvendinimas savo asmeniniame gyvenime.
- sveikatą palaikanti elgsena, susijusi su įvairiomis ligų profilaktikos priemonėmis, priklausančiomis (arba ne) formaliai sveikatos apsaugos sistemai. Tai profilaktiniai skiepai, sveikatos patikrinimai, maisto papildų vartojimas ir kita.
- sveikatą žalojanti arba rizikinga elgsena susijusi su tradiciniais ligų rizikos veiksniais, tokiais kaip rūkymas, alkoholio ar narkotikų vartojimas, polinkis be reikalo rizikuoti, su kuriuo sietinas buitinis ir profesinis traumatizmas ar eismo įvykiai ir pan.
Taigi, sveika gyvensena padeda išsaugoti ir stiprinti sveikatą, gyvenimo kokybę ir fizinį pajėgumą. Požiūris į sveiką gyvenseną ir elgesio įgūdžiai yra išugdomi tiek vaikams, tiek ir suaugusiems (tik daug sudėtingiau), o jų lavėjimas priklauso nuo žmogaus nuostatų ir pasirinkimo.
Kokią gyvenseną pasirinks besiformuojanti asmenybė – didelę įtaką turi šeimos, mokyklos, draugų ir visuomenės požiūris.
Nemaža dalis žmonių suvokia judėjimo svarbą ir jo įtaką sveikatai. Prikurta aibės skambių, solidžių, tarptautinių ar regioninių fizinio aktyvumo programų ir projektų. Tiesa, sistemingas ir kryptingas fizinis aktyvumas tebėra kiekvieno asmeninis reikalas. Žmonės supranta, jog aktyviai judėdami jie gyvena turiningiau, sveikiau, linksmiau. Jie tampa ištvermingesni gyvenimo permainoms, atsparesni ligoms, labiau pasitiki savimi ir nebėra tokie prislėgti gyvenimo rūpesčių.
Kiekvienas mūsų norime būti sveiki ir gražūs, bet norėdami tokiais tapti privalome nuolat skirti laiko sveikai bei aktyviai gyvensenai. Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiagą.

Be Sociable, Share!