Kategorijos archyvas: Arbatos ceremonija

Chrizantemų šventė

   Paskelbė:

Išdrįskite padovanoti chrizantemų rudenį.
 Choyo sekku – chrizantemų šventė švenčiama Japonijoje 09 mėn. 09 dieną. Kiku – chrizantema (jap.) deramos pagarbos ir dėmesio šioje šalyje susilaukusi gėlė. Tai gėlė, kuri savo grožį atskleidžia tada, kai gamta jau ruošiasi poilsiui ir niekas daugiau nesiryžta pražysti. Ji nebijo rudens šalnų, darganų ir šalto lietaus. Ji žydi, kol sniegas užkloja jos žiedlapius ir dėl to tik dar nuostabesnė. Dėl jos ilgo žydėjimo Japonijoje simbolizuoja laimę ir ilgaamžiškumą, o rasa nuo jos žiedlapių, sakoma, suteikia skaistumo ir grožio. Jau nuo VII a. vaizduojama ant Imperatoriaus kardo ir tapusi valdovų simboliu. Nepelnytai primiršta Lietuvoje ir net tapusi liūdesio gėle, Japonijos meistrų rankose įgauna neįtikėčiausius pavidalus ir formas, glosto akį ir širdį. Rugsėjo 9 dieną rengiama Japoniškos arbatos ceremonija, šios nuostabios gėlės garbei. Gal ir Jūs pamatysite ją kitomis akimis? Išdrįskite padovanoti chrizantemų rudenį. Renginys vyks Kaune, Putvinskio g. 42. Pradžia 19 val.
Chrizantemos

Chizantemų kvapai
 Naroje,

Kur Budos seni,

Kiku-no ka ya nara-ni-wa,

Furuki hotoketachi
„Paparčio šventi ženklai“, (Matsuo Basho)

Pasitinkant aušrą

   Paskelbė:

Akatsuki no chadži (Jogomi) arbatos ceremonija pasitinkant aušrą. Ji gali būti ruošiama visu šaltojo sezono metu, bet ypač tam tinka vasaris. Šis ankstyvasis pavasario mėnuo Japonijoje pasižymi ypatingomis aušromis.
Aušra – tai laikas prieš saulei pakylant, kai vis dar tamsu. Užgieda gaidys – pradeda švisti.
Šeimininkas nemiega visą naktį. Jis laukia svečių. Rytas prasideda apie 4 val. Uždegami deglai tam, kad pajusti ilgai degančios šviesos rafinuotą skonį. Valandą prieš svečių apsilankymą užkaičiamas puodas…
Puta

Ruošia anglis…Plonytė dūmų juostelė prasideda ten

   Paskelbė:

Naujieji baigėsi, o kartu ir įtemptas arbatos meistrų laikotarpis.
Daican ( šalčiausias metų laikas) leidžia žmonėms ramiai leisti laiką namuose, prie židinio. Arbatą geria dažniausiai vieni, visiškai nepergyvendami, kad jų niekas nelanko – toks metas… Nišoje pakabinta vieniša gėlė, mėgiama poema, mylimiausias puodelis, šnypščiantis arbatinukas tik dėl savęs… Šiltas arbatos dubenėlis, šilta arbata – tai taip malonu, bet, jei pro šalį einantis draugas netikėtai nusprendžia aplankyti – dar maloniau.
Jei per sniegynus skindamasis kelią iki arbatos namelio prisibrovė žmogus, tikėdamasis šios malonios akimirkos – didesnio palaiminimo arbatos meistrui negali būti.

Arbatą geria dažniausiai vieni, visiškai nepergyvendami, kad jų niekas nelanko-toks metas…