Category Archives: Sveikas požiūris

Maudymosi sezonas atidarytas

   Paskelbė:

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad šalyje maudymosi sezonas prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki rugsėjo 15 d.
Prieš maudymosi sezoną yra gauti vandens kokybės tyrimų rezultatai iš 76 maudyklos ir 76 poilsiaviečių. Tai sudaro 67 % maudyklų, priklausančių stebimų maudyklų sąrašui. Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui pateiktus maudyklų vandens kokybės mikrobiologinių tyrimų rezultatus, vandens kokybė Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ (Žin., 2007, Nr. 139-5716) reikalavimus atitiko šiose maudyklose: Alytaus apskrities Alytaus r. (Daugų ež.), Lazdijų r. (Baltajo ež., Ančios ež., Dusios ež., Snaigyno ež., Metelio ež.) Kauno apskrities Kauno m. (Kauno marių I ir II, Lampėdžių paplūdimiuose esančiose maudyklose), Kėdainių r. (Ašarėnos tv.), Raseinių r. (Sujainių tv.), Klaipėdos apskrities Neringos m. (Nidos, Juodkrantės, Pervalkos, Preilos) Skuodo r. (Skuodo tv.), Marijampolės apskrities Vilkaviškio r. (Paežerių, Vištyčio ež.), Kalvarijos (Orijos ež.), Panevėžio apskrities Biržų (Širvėnos Jaunimo parko ir Centrinė, Apasčios Dauguviečio parke), Kupiškio (Lėvens upėje), Pasvalio (Indubo, Šilo, Lėvens), Rokiškio (Sartų, Rokiškio, Vyžuonos ež.), Šiaulių apskrities Šiaulių m. (Prūdelio, Rėkyvos ež.), Šiaulių r. (Geluvos, Pašvinio ež., Bubių tv.), Akmenės r. (Ventos, Dabikinės, Pragalvio), Kelmės r. (Gauštvinio, Bridvaišio, Giliaus ež., Karklėnų, Kražantės, Užvenčio, Vėjinės tv.), Radviliškio r. (Arimaičių ež., Eibariškių tv.), Telšių apskrities Telšių r. (Germanto, Lūksto ež.), Utenos apskrities Anykščių r. (Rubikių ež., Šventosios upėje), Ignalinos r. (Ilgio ež., Gavio ež., Lūšių ež.), Molėtų r. (Pastovio ež.), Vilniaus apskrities Vilniaus m. (Neries Valakampių I ir II, Žirmūnų, Žaliųjų, Salotės, Baldžio, Tapelių), Elektrėnų (Elektrėnų tv.), Trakų r. (Lentvario ež., Skaisčio ež., Lukos ež., Totoriškių ež., Galvės ež., Akmenos ež., Vilkokšnio ež.), Švenčionių r. (Bielio ež., Žeimenoje ties Pabrade ir ties Švenčionėliais).
Informaciją apie maudyklų vandens kokybę kiekvienoje apskrityje rasite Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės skiltyje „Aplinkos sveikata – Maudyklos“. Ji atnaujinama iš karto gavus informaciją iš savivaldybių ir laboratorijų. Daugiau ir plačiau nuorodoje: Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos skyrius.

Kaip pradėti sportuoti

   Paskelbė:

Kiekvienas kuris nori pradėti judėti sporto salėje ar tai lauke, susiduria su dideliais sunkumais. Kaip įveikti pagundas, kurios trukdo pradėti sportuoti.
Išvardinsiu mano manymu pagrindines: pradėsiu nuo kitos savaitės, pirmadienio, neturiu aprangos, inventoriaus, nespėjau užbaigti darbų, reikia nuvežti vaikus, verslo susitikimas, namai, sodyba, savaitgalis, kamščiai gatvėse, nėra kur pastatyti automobilio, kompiuteris, internetas ir t.t.
Beje daugelis sako, kad anksčiau, tai buvo viskas kitaip. Taip, kitaip, nes mes neturėjome tokio plataus veiklos ir pramogų pasirinkimo. Įdomu kiek mes keistumėmės jei prieš 30 metų turėtume viską ką turi mūsų jaunimas dabar, būtume tikriausia tokie patys kaip ir su panašiomis problemomis. Kur gali būti sprendimas?
Bandykite viską, visus fizinius užsiėmimus: komandinius sporto žaidimus, ieškokite savęs individualiuose užsiėmimuose. Radote, einame toliau.
Dabar raskite trenerį! Čia pats sudėtingiausias ir atsakingiausias momentas, kuris nulems Jūsų geriausiais pasiektą rezultatą. Jis turi tapti Jūsų mokytoju, kuris padės įveikti visus sunkumus, pagundas ir prisidės prie Jūsų gerovės.
Suburkite bendruomenę, kolegas darbe, šeimos narius, kurie taip pat išbandytų Jūsų veiklą, matytų kuo Jūs gyvenate. Artimųjų palaikymas yra pats svarbiausias veiksnys pasiekti rezultatui.
Pasistatykite sau tikslą, kurį norite pasiekti. Gal dalyvauti varžybose, tapti treneriu, sveikai jaustis, koreguoti kūno poreikius. Tikslų yra begalės, nes tai kas skaitote šias eilutes ieškote sprendimų.
Fiksuokite savo pasiekimus, dalinkitės su kitais, siekite daugiau, kelkite didesnius reikalavimus. Bet čia jau sekantys žingsniai, kurie reikalingi bus Jūsų kelyje.
Perskaitęs “Delfi” kvietimą pasidalinti mintimis apie sportą, nutariau nelikti abejingas.
Esu Ričardas Žilaitis užsiminėju sportu daugiau nei 30 metų, daugiausiai laiko praleidau gilindamasis į kovinį sportą ir kovos menu. Būdamas vaikas, labai norėjau tapti stipriu, mokėti pastovėti už save ir savo mintis. Sutikau Trenerį Marių Misiūną, kuris mane ne tik išmokė kovoti, būti tvirtu, bet ir davė pirmuosius pamatus mano gyvenimui. Toliau treniravausi ir tapau treneriu. Dirbau ir dirbu su vaikais, jaunimu ir suaugusiais daugiau nei dvidešimt metų. Kiekvienais metais vykstu kelti kvalifikacijos į Japoniją. Praktikuoju kovos meną kendo, senosios Japonijos kovos meną su kardais.
Japonijoje sutikau kitą mokytoją Akira Kubo Sensei, jis man parodė, kad fizinė jėga nėra aukščiau už vidinę jėga, kad amžius nėra ribą veiksmams. Kyumeikan kendo dodžo Tokijuje, kur aš mokinuosi susirenka japonai, kurių amžius siekia virš 85 metus. Šie žmonės tvirtai laiko kardą rankose ir sugeba laimėti prieš tokius kaip mes, kurie nesugeba susitvarkyti su savo ego.
Kodėl kovos menas kendo. Jis padeda koncentruoti veiksmus, ties iškeltu uždaviniu. Kaip pavyzdžiu imsime vienas kirtis, viena menama mirtis. Antrojo pasirinkimo gali ir nebūti. Svarbu padaryti teisingą ir atsakingą vieną sprendimą. Jį padaryti reikia būti ne tik fiziškai bet ir morališkai tvirtu, turi turėti švarias mintis, kurios nemaišytų tavo tiesiems veiksmams. Tam pasiekti reikia laiko formuojant kūną, mintis, gyvenimo aplinką.
Bet grįžkime prie Jūsų. Užsiminėti sportu galite visi ir visur. Belieka tik turėti žinių kurias gausite iš Trenerio. Būkite laisvi mintimis ir darykite tai, kas Jums patinka. Receptus turite kelis, išbandykite ir pirmyn!

Fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena

   Paskelbė:

Fizinis aktyvumas – būtinas sveikos gyvensenos veiksnys. Pakartosime gerai žinomą Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teiginį, kad medicininės priemonės sveikatą ir gyvenimo trukmę sąlygoja tik apie 10 proc., aplinkos ir darbo sąlygos – apie 20 proc., paveldimumo faktoriai – apie 20 proc., o likusius 50 proc. lemia gyvenimo būdas.
Visus žmogaus sveikatą lemiančius veiksnius galima skirstyti į tris kategorijas:
1. Žmogaus nekontroliuojami veiksniai, nepriklausantys nuo jo norų ir pastangų (lytis, paveldimumas, konstitucijos tipas, amžius);
2. Iš dalies kontroliuojami veiksniai, kuriuos žmogus savo gyvensena, elgesiu, įvairiomis priemonėmis gali (ir bando) koreguoti – fizinė ir socialinė aplinka, darbo ir poilsio režimas, psichologinė aplinka šeimoje ir mokykloje, jaunimo tarpusavio santykiai. Šiai grupei taip pat priklauso kai kurios lėtinės neinfekcinės ir psichosomatinės ligos, kurias tinkama mityba, fiziniu krūviu, grūdinimusi, psichofizine treniruote, kryptingu, ilgalaikiu medikamentiniu ir nemedikamentiniu gydymu galima koreguoti ir neleisti joms progresuoti;
3. Visiškai žmogaus kontroliuojami veiksniai, tiesiogiai priklausantys nuo jo elgsenos ir
gyvensenos.
Esminiai sveikos gyvensenos veiksniai yra šie:
 – racionali mityba,
 – fizinis aktyvumas (FA),
 – žalingų įpročių nebuvimas,
 – grūdinimasis,
 – racionali darbo ir poilsio kaita,
 – asmens higiena ir kūno priežiūra,
 – psichoemocinis stabilumas,
 – saugios ir sveikos aplinkos kūrimas ir kt.
Sveikatos ugdymo modelis pagal Hagard (1994), schema paimta iš knygos „Mokymas sveikai
gyventi: teoriniai ir praktiniai aspektai“ (Gudžinskienė, 2007).
Sveikos gyvensenos judėjimas Lietuvoje turi senas ir geras, tačiau gerokai primirštas tradicijas. Jau XX a. pradžioje ir tarpukario Lietuvoje Vydūnas (Vilhelmas Storosta), Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina, Karolis Dineika savo filosofinių sistemų pagrindu suformulavo sveiko, darnaus žmogaus sampratą.
Taigi, galimos trys skirtingos individualios elgsenos kategorijos: sveikatą stiprinanti
elgsena, sveikatą palaikanti elgsena ir sveikatą žalojanti arba rizikinga elgsena.
– sveikatą stiprinanti elgsena yra tokia, kai asmuo, nepriklausomai nuo jo sveikatos būklės, sąmoningai elgiasi taip, kad sveikata stiprėtų arba bent išliktų esamame sveikatos lygyje. Tai yra visų sveikos gyvensenos veiksnių konkretus įgyvendinimas savo asmeniniame gyvenime.
- sveikatą palaikanti elgsena, susijusi su įvairiomis ligų profilaktikos priemonėmis, priklausančiomis (arba ne) formaliai sveikatos apsaugos sistemai. Tai profilaktiniai skiepai, sveikatos patikrinimai, maisto papildų vartojimas ir kita.
- sveikatą žalojanti arba rizikinga elgsena susijusi su tradiciniais ligų rizikos veiksniais, tokiais kaip rūkymas, alkoholio ar narkotikų vartojimas, polinkis be reikalo rizikuoti, su kuriuo sietinas buitinis ir profesinis traumatizmas ar eismo įvykiai ir pan.
Taigi, sveika gyvensena padeda išsaugoti ir stiprinti sveikatą, gyvenimo kokybę ir fizinį pajėgumą. Požiūris į sveiką gyvenseną ir elgesio įgūdžiai yra išugdomi tiek vaikams, tiek ir suaugusiems (tik daug sudėtingiau), o jų lavėjimas priklauso nuo žmogaus nuostatų ir pasirinkimo.
Kokią gyvenseną pasirinks besiformuojanti asmenybė – didelę įtaką turi šeimos, mokyklos, draugų ir visuomenės požiūris.
Nemaža dalis žmonių suvokia judėjimo svarbą ir jo įtaką sveikatai. Prikurta aibės skambių, solidžių, tarptautinių ar regioninių fizinio aktyvumo programų ir projektų. Tiesa, sistemingas ir kryptingas fizinis aktyvumas tebėra kiekvieno asmeninis reikalas. Žmonės supranta, jog aktyviai judėdami jie gyvena turiningiau, sveikiau, linksmiau. Jie tampa ištvermingesni gyvenimo permainoms, atsparesni ligoms, labiau pasitiki savimi ir nebėra tokie prislėgti gyvenimo rūpesčių.
Kiekvienas mūsų norime būti sveiki ir gražūs, bet norėdami tokiais tapti privalome nuolat skirti laiko sveikai bei aktyviai gyvensenai. Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiagą.