Vienas išskirtinių iaido bruožų – kata (technikos) atliekamos individualiai, be tiesioginio varžovo. Atlikdami judesius vieni, iaidoka gali stipriau susitelkti ties savo kūnu, atsisakyti technikoms nereikalingų judesių, pasiekti minčių ir kūno harmoniją. Pažengę iaidoka gali išmėginti savo kirčių taisyklingumą tameshigiri (susuktų tatami pjaustymas) srityje.
Nuotrauka: http://www.shidogakuin.com/

Kaip ir kendo, prieš pradedant iaido treniruotę, pasirodymą ar egzaminą yra atliekama reigi (mandagumo) dalis. Jos metu, pagarba išreiškiama shoumen (vėliava ar iškaba pažymėta treniruočių salės siena), susirinkusiems mokytojams. Vėliau seka apsiginklavimo dalis – nusilenkimas kardui bei ritualinis jo įsidėjimas prie diržo. Viso šio proceso metu išlaikoma rimtis ir susikaupimas – pasirengimas neišvengiamam kardo ištraukimui. Nuotrauka: https://kenshijournal.wordpress.com

Kitaip nei kendo, iaido praktikuojantys žmonės (iaidōka) naudoja iaitō – cinko/aliuminio lydinio katana bukais ašmenimis. Jis naudojamas kartu su makštimi (saya). Iaitō padeda suprasti, kaip reikia valdyti tikrą kardą: išmokstama, kaip sklandžiai ištraukti bei gražinti kardą į makštį, griovelis karde (hi) „švilpia“, kuomet teisingai orientuojame kardo ašmenis kirtimo kryptimi. Tiesa, dėl anksčiau minėto lydinio kardas šiek tiek lengvesnis nei tikra, anglies plieno katana. Nuotrauka: Toppei-Koshirae-Iaito

Iaido (居合道) – Japoniškas kovos menas, kurio esmė – sekti savo aplinką, mokėti greitai reaguoti į galimus pavojus bei sklandžiai valdyti kardą. Kendo mokytojai yra ne kartą sakę, kad kendo ir iaido eina koja kojon – jei praktikuoji vieną, naudinga praktikuotis ir kitą. Ar esate pasiruošę naujam iššūkiui? Nuotrauka: Oistedu